Vilnius meeting 2017

Drawing:Mindaugas Gapsevicius

Ursula Damm, "The outline of paradise," 2014. Installation detail. Airshow versus swarming midges – fly patterns and other forms of swarms

Lietuviška teksto versija žemiau // Scroll down for the version in Lithuanian

siNbiozė: lab + studio

The newly shaping DIYBio network is emerging in Nordic and Baltic region which connects the researchers, makers, artists, scientists via their shared interest in DIYBio and their desire to shape own future by the process of making. It brings together biolabs, individuals and organisations from Nordic, Baltic and other European countries and represents the critical mass currently working in DIYBio field, coming from grassroots initiatives.

The international meeting with a coded name "siNbiozė" is an attempt to realise the possibility of symbiosis of scientific and artistic practices, aimed at development and presentation of ideas, questioning the possibility to visualise essential scientific information and approach such areas as genetic engineering and life-programming.

A lab with two public workshops and a studio with discussion takes place during DIYbio Vilnius 2017, followed by internal meeting of network participants. Offering activities in real laboratory and also home-like environment, as well as philosophical/theoretical, scientific and hands-on approaches, this meeting will allow to discuss the issues of self-repair, creation/altering of organisms as well as bioethics/biosafety from multiplicity of perspectives.

Public Programme

Friday, September 29, 2017

• 12:00 Biolaboratory: “Lichen biohacking: revealing the secrets of the forgotten part of the forgotten kingdom”. Conducted by Technarium. Project space “Sodų 4”, Sodų Str. 4, Vilnius (register to the workshop by email o-o@o-o.lt).
• 17:00 SPARKS Studio: “The Future of Life: Do We Understand What We Create?”. Two keynote lectures and discussion. Ursula Damm, Gabrielius Jakutis, Mindaugas Gapševičius, Gediminas Drabavičius. Moderation: Kristupas Sabolius. VU Life Sciences Center, R102 aud., Saulėtekio Al. 7, Vilnius.

Saturday, September 30, 2017

• 12:00 Biolaboratory: “How scientists employ bacteria to make them perform desired functions?” Conducted by Vilnius–Lithuania iGEM 2017 team. VU Life Sciences Center, R322 lab., Saulėtekio Al. 7, Vilnius (register to the workshop by email vu.igem@gmail.com).
• 17:00 DIYbio network internal meeting. Project space “Sodų 4”, Sodų Str. 4, Vilnius.
• 19:00 Finissage: “Self–repair” lab. Mindaugas Gapševičius in collaboration with Lina Rukevičiūtė, Gailė Griciūtė, Vilnius–Lithuania iGEM 2017 team and Technarium. Project space “Sodų 4”, Sodų Str. 4, Vilnius.

“self–repair” lab will be open to visit in project space “Sodų 4”, Sodų Str. 4, Vilnius, September 27–30, 3–7 pm.

"Self-repair" Lab

Conceived and realized by Mindaugas Gapševičius in collaboration with Lina Rukevičiūtė, Gailė Griciūtė, Vilnius-Lithuania iGEM team, and Technarium. Project space „Sodų 4“, Sodų Str. 4, Vilnius

Recent workshops on making penicillin at home and research on how to clone one’s own body have opened up a relatively unexplored field of DIY practices related to experiments with the body. On the other hand, similar experiments are often associated with AI in science fiction movies and novels.

One of the better known self-surgeries under “real-life conditions” was performed by Leonid Rogozov. In 1961 during his expedition to the Antarctic, which at that time was not really an inhabited place, Rogozov performed an appendectomy on himself. While humanity dreams about space travel, we often forget to ponder the question of “What if…?” What if there is no chance of asking others for help, fulfilling one or the other task? What if certain experimentation is restricted by law? There are also other related questions, like “How far can I experiment with my own body?” or “To whom do parts of my body belong if they are detached from my body?

In the context of this event, self-repair is a reference to non-traditional cases where certain social considerations are excluded under existing circumstances, or a reference to the contexts of malfunctioning systems, especially of those related to one’s own body. Self-repair is about an ability to identify and to fix one’s own systems. Self-repair is also about experiments that might not be tolerated by society and that might instead be considered unethical.

[un]ethical

The interactive installation invites audience to consider questions in relation to modified living organisms. Three contexts are proposed: Gene editing, GMO, and Synthetic biology. In each context audience is invited to evaluate the proposed contexts: “agree,” “do not agree,” and “neutral.” The evaluation is done by sticking the provided stickers on the wall. Further comments might be added on the provided stickers.

• Context #1. Gene editing

Inherited information is constructed from functional units, called genes. Genes define every feature of a certain organism. Different gene variants predispose trait-variety. Gene mutations are often the cause of many diseases such as type I diabetes or cancer. Scientists can fix genes by altering their sequence and correcting mutations. Recently, human embryo genome was also successfully edited. This could not only help to treat currently incurable congenital diseases, but also give a spur for the creation of superior humans.

• Context #2. GMO

Genetically modified organisms (GMOs) are created by means of gene engineering. Genetic code of naturally existing organisms is changed to provide them with new qualities such as higher productivity or lower susceptibility for diseases. GMOs are used in scientific research, pharmacy, food production. Wide application of GMOs raises many concerns of biosafety that aim to draw attention to the risk of GMOs spreading in the nature.

• Context #3. Synthetic biology

Synthetic biology applies methods of gene engineering to enhance or create a whole new biological system and to use it for the means of mankind. It could be microorganisms that store digital information or detect and clean environmental spoilage. Synthetic biology allows to exceed the limits of current biology and imagination, when creating organisms, that were probably never meant to appear in the course of natural evolution.

SynORI – a framework for multi-plasmid systems

The series of drawings introduce the Vilnius-Lithuania iGEM 2017 team‘s process of developing a SynORI - synthetic origin of replication. Under the same name the team has created a framework which, for the first time in science history, enables the alteration of plasmid copy number and standardized regulation of multi-plasmid systems. SynORI incorporates a subsystem for reducing the amount of antibiotics needed to maintain multiple plasmids in one cell, and will enable the creation of more complex metabolic pathways, smart assembly of protein complexes and a more precise information processing in synthetic biology.

The lab

Visitors personally experience the process of scientific experiment and daily life in the laboratory by interacting with auditory exhibits. Laboratory surroundings are full of motion and… music. Indeed, what scientists hear daily is a composition of high pitched tones of the smallest equipment and low basses of large machines all of what merges into exceptional lab-tunes. These tunes will allow to create new associations with the scientist and his/her every day routine.

How I prepare myself to be cloned

The toolkit dives into the very nature of the organism, which, throughout its life cycle, demonstrates the ability to self-replicate. Referring to mythological hybrids like Pegasus, centaurs, mermaids, or minotaurs, the presented within the toolkit workshops explain the basics of synthetic biology and transgenic organisms. The toolkit includes tools for the analysis of DNA with the provided DIY electrophoresis chamber and the multiplication of DNA with the provided polymerase chain reaction (PCR) machine.

Workshop “Lichen biohacking: revealing the secrets of the forgotten part of the forgotten kingdom”

Led by Technarium team: Eglė Marija Ramanauskaitė and Simona Bekeraitė aka Opit

Lichens are great symbiotic organisms, able to survive the most hostile conditions and forming the basis of the ecosystems in which other organisms are unable to grow. Lichens grow very slowly; some of their species are known as one of the oldest organisms on Earth. Unfortunately, lichens are yet largely understudied by scientists and misunderstood by the public. Molecular features of lichens are of particular importance due to their specific growing conditions and the variety of species – what mechanisms and materials influence lichen “longevity”? Can we use such mechanisms for ourselves, for example, solving the crisis of antibiotics. During this lichen biohacking workshop different types of DNA will be analysed aiming to uncover this underestimated source of useful information.

Workshop “How scientists employ bacteria to make them perform desired functions?”

Led by Vilnius-Lithuania iGEM: Gabrielius Jakutis, Miglė Kalvaitytė, Emilija Vasiliūnaitė

Transformation is one of the main methods in biotechnology, used to genetically modify microorganisms. During transformation, small circular DNA molecules, called plasmids, are incorporated into microorganisms, and genes, that programme new functions, are expressed to turn cells into micro-factories. Thus bacteria can produce products that humans need: from insulin to treat diabetes, to various enzymes, that supplement washing powder for stain removal.

This workshop, organized by Vilnius-Lithuania iGEM 2017 team, will show the main steps in enzyme-production – from identifying enzymatic activity in nature, to transforming the Escherichia coli bacteria and testing purified enzyme activity. Vilnius-Lithuania iGEM 2017 team will also help to find answers for questions such as how did the scientists “domesticate” microorganisms, what new tricks did they teach them and what biotechnological advances await us in the future?

SPARKS studio: Panel/Discussion “The Future of Life: Do We Understand What We Create?”

Bioethics, biosafety, creation of organisms

Participants: Ursula Damm, Gabrielius Jakutis, Mindaugas Gapševičius, Gediminas Drabavičius. Moderation: Kristupas Sabolius.

Keynote presentations: Ursula Damm, Gabrielius Jakutis

Synthetic biologists often refer to a famous quote by theoretical physicist Richard Feynman: “What I cannot create, I do not understand”. Today, the advancement of this field of science enabled the synthesis of customized genetic elements and systems for various applications on an unprecedented scale. Contemporaneously, this raised a wave of critical reconsideration of the role and meaning of human creation itself. Do we really understand what we create? Are we satisfied with current definitions of life? Who is in charge to define the future of humanity? What are the boundaries between human and non-human agencies?

Set along with the challenges of contemporary life, scientists are in a constant need to compare and contrast their definitions of creation, innovation and engineering of life with specialists in the humanities, social sciences and arts. This discussion creates an opportunity for collective thinking on the progression of synthetic biology and life sciences within the perspective of big themes of responsibility, safety and future of humanity.

In the first keynote presentation, Prof. Ursula Damm talks about experiences gained during the iGEM 2010 competition in a collaborative science & arts project. Referring to Jakob von Uexküll's biosemiotics, Damm will delineate a behavior-based approach for future Bioart projects. In the second keynote, Gabrielius Jakutis will present ethical issues and biosafety concerns relevant to the field of synthetic biology and the construction of synthetic life, as well as explain the importance of establishing a mutual partnership between scientists, lay public, and specialists of social sciences and arts.

Collaborators

Prof. Ursula Damm holds Media Environments chair at the Bauhaus University Weimar. Her artistic work incorporates the media-based deployment of living environments and interactive spaces.

Gediminas Drabavičius is a PhD student at the department of Protein-Nucleic Acid Interaction, where he works on basic CRISPR-Cas biology. His worldview is built upon interests in philosophy, science and technology.

Mindaugas Gapševičius is a PhD candidate at Bauhaus University, Weimar, where he holds an artistic associate chair. His artworks question the creativity of machines and do not presume humans to be the only creative force at work.

Gabrielius Jakutis is the last-year medical student at the Vilnius University and currently is preparing for the international synthetic biology competition with Vilnius-Lithuania iGEM team.

Lina Rukevičiūtė has graduated from Central Saint Martin's College of Art&Design, London, and Vilnius University, Vilnius, and is currently involved in local and international contemporary art and educational art projects.

Kristupas Sabolius is an associate professor of philosophy at Vilnius University (Lithuania) and a Fulbright Scholar alumnus at SUNY (Stony Brook). He is the author of a number of books as well as numerous essays, signalizing the contradictory function of imagination, appearing in all the major theories of Western thought.

Technarium is community-operated space in Vilnius, where people with technology-related interests can share their knowledge and skills. Collaborators include Eglė Marija Ramanauskaitė and Simona Bekeraitė aka Opit.

Vilnius-Lithuania iGEM is the premiere student team competition in Synthetic Biology. Collaborators include Gabrielius Jakutis, Miglė Kalvaitytė, Emilija Vasiliūnaitė.

Credits

The event is organized by Institutio media in collaboration with Vilnius–Lithuania iGEM 2017 team, Technarium, Lithuanian Interdisciplinary Artists’ Association, Vilnius University Life Sciences Center, International Semiotics Institute of Kaunas University of Technology. The main organiser of project SPARKS studio "The Future of Life: Do We Understand What We Create?" is Social Innovation Institute.

The event is kindly supported by Lithuanian Council for Culture and the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania, Vilnius City Municipality, Nordic Council of Ministers.

siNbiozė: laboratorija + studija

Tarptautinis renginys „siNbiozė: laboratorija + studija“ į susitikimą Vilniuje sukvies tarptautinio DIYbio tinklo narius ir pristatys atvirą programą su paskaitomis, diskusijomis, dirbtuvėmis bei laboratorija, vyksiančius sostinės projektų erdvėje „Sodų 4“ bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

„siNbiozė“ – tai bandymas realybėje įgyvendinti mokslinių ir meninių praktikų simbiozės galimybę siekiant kartu vystyti ir pristatyti idėjas, kvestionuoti esminės mokslinės informacijos vizualizavimo klausimą bei kalbėtis tokiomis temomis kaip genų inžinerija bei gyvybės programavimas.

Šis dviejų dalių renginys susideda iš laboratorijos „Self–repair“ (liet. savęs pagerinimas) su dvejomis dirbtuvėmis bei studijos, kurioje vyks nagrinėjamas temas liečiančios diskusijos ir paskaitos – rengiamų tarptautinio DIYbio tinklo narių susitikimo kontekste. „siNbiozė“ pasiūlys dirbti tikros mokslinės laboratorijos aplinkoje, taip pat laboratorijoje „namų sąlygomis“ bei persikelti į teorinį ir filosofinį lygmenis. Vyks diskusijos apie savęs pagerinimą, organizmų kūrimą ir redagavimą bei bioetiką ir biosaugumą – visi šie klausimai bus aptariami iš skirtingų perspektyvų.

Laboratorija „Self–repair“

Sukurta ir įgyvendinta Mindaugo Gapševičiaus, bendradarbiaujant su Gaile Griciūte, Lina Rukevičiūte, Vilnius–Lithuania iGEM 2017 komanda bei Technariumu.

Neseni bandymai namie pasigaminti penicilino ar klonuoti savo paties kūną atvėrė naują eksperimentavimo kūnu lauką DIY (liet. „pasidaryk pats“) praktikose. Įdomu, jog panašūs eksperimentai fantastiniuose romanuose bei filmuose neretai siejami su dirbtiniu intelektu. Vienas iš žinomesnių savęs pagydymo natūraliomis sąlygomis atvejų – tai Leonido Rogozovo 1961–aisiais sau pačiam atlikta apendektomija ekspedicijos į Antarktidą metu. Kol žmonija svajoja apie keliones į kosmosą, dažnai užmirštame klausimą „O kas, jeigu...“ „O kas, jeigu aplink nėra kitų žmonių, kurių galėtume paprašyti pagalbos?“ „Kas, jeigu tam tikros srities eksperimentavimas yra draudžiamas įstatymų?“ Bei kiti panašūs klausimai, pavyzdžiui, „Kiek galima eksperimentuoti su savo kūnu“ arba „Kam priklauso mano kūno dalys kai jos yra atskiriamos nuo mano kūno?“

„Self–repair“ kalba apie netradicinius daugiausia su žmogaus kūnu susijusius atvejus, kuomet socialiai reikšmingi klausimai nėra iškeliami, arba turinčios veikti sistemos iš tiesų nefunkcionuoja. „Self–repair“ – tai galimybė identifikuoti trūkumus ir pasitaisyti save pačius. „Self–repair“ kalba apie eksperimentus, kurių visuomenė gali netoleruoti ar net laikyti juos neetiškais.

Šioje laboratorijoje veikia keletas sąveikaujančių elementų: žiūrovai, interaktyvi instaliacija „[ne]etiška“, laikina laboratorija, įrankių rinkinys „Kaip pasiruošiu klonuoti save patį“, garso kūrinys, kelios idėjos savęs pagerinimo tema, pasiūlymas iGEM konkursui „SynORI – skirtingų plazmidžių grupių palaikymo ir reguliavimo sistema“ bei dvi biolaboratorijos (dirbtuvės) – „Kerpių biohakas: atskleidžiant užmirštos karalystės paslaptis“ ir „Kaip mokslininkai panaudoja bakterijas savo norimai funkcijai atlikti?“

[ne]etiška

Interaktyvi parodos dalis [ne]etiška skatins lankytojus apmąstyti klausimus, susijusius su gyvų organizmų genetinės informacijos modifikavimu. Lankytojai galės išreikšti savo nuomonę ir, susipažindami su kitų lankytojų įžvalgomis, permąstyti savo požiūrį į genų redagavimą, GMO ir sintetinę biologiją.

Genų redagavimas

Paveldima informacija yra sudaryta iš funkcinių vienetų – genų. Jie apibrėžia kiekvieną organizmo savybę, o skirtingi jų variantai nulemia požymių įvairovę. Genų mutacijos yra daugelio ligų, pavyzdžiui, I tipo diabeto ar vėžio, priežastis. Mokslininkai gali redaguoti genus, pakeisti juos kitais variantais, ištaisyti mutacijas. Neseniai buvo sėkmingai atliktas ir žmogaus embriono genų redagavimas. Tai gali ne tik padėti įveikti įgimtas ligas, bet ir paskatinti kurti tobulesnius, viršesnius žmones.

GMO

Genų inžinerijos metodais kuriami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), kuriems, keičiant genetinį kodą, dažniausiai suteikiamos naudingos savybės: pavyzdžiui, didesnis produktyvumas, atsparumas ligoms. Šiuo metu GMO naudojami moksliniuose tyrimuose, vaistų gamyboje, maisto produktų kūrimui. Toks platus GMO panaudojimas kelia daug biosaugumo klausimų, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į tokių organizmų paplitimo aplinkoje riziką.

Sintetinė biologija

Sintetinė biologija remiasi genų inžinerijos metodais, tačiau siekia patobulinti arba iš naujo sukurti visą biologinę sistemą ir ją panaudoti žmonių gerovei. Tai galėtų būti mikroorganizmai, naudotini skaitmeninės informacijos saugojimui arba aplinkos taršos nustatymui ir valymui. Sintetinė biologija leidžia peržengti iki šiol egzistavusias biologijos ribas ir įgyvendinti nežabotas idėjas, kuriant organizmus, kuriems, matyt, natūraliai niekada nebuvo lemta atsirasti.

SynORI – skirtingų plazmidžių grupių palaikymo ir reguliavimo sistema

Piešinių serija supažindina su Vilnius-Lithuania iGEM 2017 komandos projekto SynORI vystymo ir kūrimo procesu. SynORI – tai ne tik sintetinė plazmidžių dalijimosi atskaitos sritis, bet ir sistema, kuri pirmą kartą mokslo istorijoje leis mokslininkams reguliuoti skirtingų plazmidžių kopijų skaičių ląstelėse. SynORI priklauso ir atsparumo antibiotikams prevencijos sistema, padėsianti ląstelėse kultivuoti skirtingas plazmides naudojant tik vieną antibiotiką. Komandos išradimas paklos pamatus sudėtingesnių metabolinių kelių tyrimams, išmaniai baltymų kompleksų gamybai ir tikslesniam informacijos apdorojimui sintetinėje biologijoje.

Laboratorijos garsai

Klausydamiesi garsinių eksponatų, parodos lankytojai asmeniškai pasijus dalyvaujantys mokslinio eksperimento įgyvendinimo procese. Laboratorijos aplinka yra kupina dinamikos ir... muzikos. Išties, mokslininkai kasdien girdi įvairios aparatūros skleidžiamus aukštus garsus ir žemus tonus, kurie susijungia į išskirtines laboratorijos melodijas. Būtent pastarosios padės lankytojams atrasti naujas paraleles tarp savo ir mokslininko kasdienės rutinos.

SPARKS Studija „Gyvybės ateitis. Ar suprantame, ką kuriame?”

Paskaitos ir diskusija, dalyviai: Ursula Damm, Gabrielius Jakutis, Mindaugas Gapševičius, Gediminas Drabavičius. Moderatorius: Kristupas Sabolius.

Sintetinės biologijos mokslininkai dažnai cituoja fizikos teoretiko Richard’o Feynman’o posakį „Ko negaliu sukurti, to nesuprantu“. Šiandien šios srities mokslo pasiekimai leidžia įvairiais tikslais atliekamą precedento neturinčio masto genetinių elementų bei sistemų sintezę. Pastaruoju metu tai sukėlė kritinių svarstymų, susijusių su žmogaus kūrybos vaidmeniu ir reikšme, bangą. Ar mes tikrai suprantame, ką mes kuriame? Ar mus tenkina dabartiniai gyvybės apibrėžimai? Kas prisiims atsakomybę apibrėžti žmonijos ateitį? Kokios yra gyvųjų ir negyvųjų organizmų ribos?

Kartu su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais mokslininkai susiduria su nuolatiniu poreikiu persvarstyti gyvybės kūrybos, išradimo, inžinerijos sąvokas – ir jie tai daro kartu su humanitarinių, socialinių mokslų bei meno profesionalais. Ši diskusija sukuria galimybę kolektyviai mąstyti apie sintetinę biologiją bei gyvybės mokslus, neišvengiamai susiduriant su tokiomis esminėmis temomis kaip atsakomybė, saugumas, žmonijos ateitis.

Biolaboratorija su Technariumu „Kerpių biohakas: atskleidžiant užmirštos karalystės paslaptis“ Autorės: Eglė Marija Ramanauskaitė ir Simona Bekeraitė aka Opit

Kerpės – nuostabūs simbiotiniai organizmai, galintys ištverti net atšiauriausias sąlygas bei tarnaujantys kaip ekosistemų pradininkai ten, kur kiti organizmai augti negali. Kerpės auga be galo lėtai, tačiau gyvena labai ilgai, o tam tikrų rūšių individai laikomi vienais seniausių organizmų Žemėje. Paradoksalu, tačiau šie organizmai mokslininkų yra labai mažai tyrinėjami. Vis dėlto dėl unikalaus gyvenimo būdo ir rūšinės įvairovės labai įdomios yra kerpių molekulinės paslaptys: kokie mechanizmai ir medžiagos lemia tokį šių organizmų „nemirtingumą“? Ar šias medžiagas galėtume pritaikyti ir savo poreikiams, pavyzdžiui, sprendžiant antibiotikų krizę? Kerpių biohakingo metu paprastomis sąlygomis analizuosime skirtingų rūšių DNR, bandydami atidaryti šių beveik neištyrinėtų organizmų molekulinę „lobių skrynią“. Tai, ko iki šiol nepadarė profesionalūs mokslininkai, gali padaryti kiekvienas iš mūsų.

Biolaboratorija: „Kaip mokslininkai panaudoja bakterijas savo norimai funkcijai atlikti?“

Užsiėmimą veda Vilnius-Lithuania iGEM 2017 komandos nariai Miglė Kalvaitytė, Gabrielius Jakutis, Emilija Vasiliūnaitė.

Vienas pagrindinių šiuolaikinės biotechnologijos ir genų inžinerijos metodų, naudojamų genetiškai modifikuoti mikroorganizmus, yra transformacija. Transformuojant ląsteles, į jas perkeliamos plazmidės – mažos žiedinės DNR molekulės, kurios savyje koduoja genetinę informaciją, suteikiančią mikroorganizmams naujas, mokslininkų pageidaujamas savybes. Tokiu būdu transformuoti organizmai tampa tarytum mažiausiomis gamyklomis, kuriančiomis žmogui naudingus produktus: insuliną diabetui gydyti, skalbimo milteliuose esančius fermentus bei daug kitų.

Šio laboratorinio darbo metu bus apžvelgti pagrindiniai fermentų gaminimo biotechnologijose žingsniai – nuo jų nustatymo gamtoje, iki bakterijų transformacijos bei jose pagaminto ir išgryninto fermento aktyvumo įvertinimo. Vilnius-Lithuania iGEM 2017 komanda taip pat padės rasti atsakymus į klausimus, kaip mokslininkai „prisijaukino“ mikroorganizmus, kokius „triukus“ išmokė juos atlikti ir kas mūsų dar laukia ateityje?

Programa

Penktadienis, 2017 m. rugsėjo 29 d.

• 12:00 Biolaboratorija „Kerpių biohakas: atskleidžiant užmirštos karalystės paslaptis“ su Technariumu. Projektų erdvė „Sodų 4“, Sodų g. 4, Vilnius (registracija į dirbtuves el. paštu o-o@o-o.lt).

• 17:00 SPARKS Studija „Gyvybės ateitis. Ar suprantame, ką kuriame?“. Paskaitos ir diskusija, dalyviai: Ursula Damm, Gabrielius Jakutis, Mindaugas Gapševičius, Gediminas Drabavičius. Moderatorius: Kristupas Sabolius. VU Gyvybės mokslų centras, R102 aud., Saulėtekio Al. 7, Vilnius.

Šeštadienis, 2017 m. rugsėjo 30 d.

• 12:00 Biolaboratorija „Kaip mokslininkai panaudoja bakterijas savo norimai funkcijai atlikti?“ su Vilnius–Lithuania iGEM 2017 komanda. VU Gyvybės mokslų centras, R322 lab., Saulėtekio Al. 7, Vilnius (registracija į dirbtuves el. paštu vu.igem@gmail.com).

• 17:00 DIYbio tinklo susitikimas. Projektų erdvė „Sodų 4“, Sodų g. 4, Vilnius.

• 19:00 „Self–repair“ laboratorijos finisažas. Mindaugo Gapševičiaus bendradarbiavimo su Lina Rukevičiūte, Gaile Griciūte, Vilnius–Lithuania iGEM 2017 komanda bei Technariumu projektas. Projektų erdvė „Sodų 4“, Sodų g. 4, Vilnius.

„Self–repair“ laboratorija įsikurs ir bus atvira projektų erdvėje „Sodų 4“, Sodų g. 4, Vilnius, 2017 m. rugsėjo 27–30 d. 15–19 val.

Visi renginiai vyks anglų kalba. Plačiau apie kiekvieną renginį http://www.howto-things.com/Vilnius_meeting_2017

Renginį organizuoja Institutio media bendradarbiaudama su Vilnius–Lithuania iGEM 2017 komanda, Technariumu, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru bei Kauno technologijos universiteto Tarptautiniu semiotikos institutu. Projekto SPARKS studijos „Gyvybės ateitis. Ar suprantame, ką kuriame?” pagrindinis organizatorius – Socialinių inovacijų institutas.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Nordic Council of Ministers.

Documentation

Lichen biohacking: revealing the secrets of the forgotten part of the forgotten kingdom

Kerpių biohakas: atskleidžiant užmirštos karalystės paslaptis

Photos by Bon Bon

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

How scientists employ bacteria to make them perform desired functions?

Kaip mokslininkai panaudoja bakterijas savo norimai funkcijai atlikti?

Photos by Bon Bon

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

SPARKS studio: Panel/Discussion “The Future of Life: Do We Understand What We Create?”

SPARKS Studija „Gyvybės ateitis. Ar suprantame, ką kuriame?

Photos by Bon Bon

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Self–repair” lab. Vilnius

Mindaugas Gapševičius in collaboration with Lina Rukevičiūtė, Gailė Griciūtė, Vilnius–Lithuania iGEM 2017 team and Technarium / „Self–repair“ laboratorija. Mindaugo Gapševičiaus bendradarbiavimo su Lina Rukevičiūte, Gaile Griciūte, Vilnius–Lithuania iGEM 2017 komanda bei Technariumu projektas.

Photos by Bon Bon

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Self–repair” lab. Vilnius. finnissage

Photos by Bon Bon

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Self–repair” lab. Berlin

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•